Prakalbus apie robotus, daugeliui pirmoji į galvą šovusi mintis – išmanūs, itin sudėtingi ir daug finansinių resursų reikalaujantys įrengimai, pakeičiantys žmogaus darbo jėgą gamybinėse įmonėse. Tačiau egzistuoja ir kitokie – nematomi, lengviau bei greičiau pritaikomi robotai, kurių pagalba finansų, apskaitos, gamybos planavimo ar kitų su informacija dirbančių skyrių darbuotojai gali dirbti efektyviau, taip sumažindami įmonės nuostolius bei kaštus, pagreitinti procesus bei atsikratyti monotoniško ir neretai motyvaciją mažinančio darbo. Šiuos robotus, kitaip vadinamus procesų automatizavimo įrankiais, atranda vis daugiau įmonių tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Revoliucija tada ir dabar
Kadaise industrinė revoliucija darbininkus išlaisvino nuo sunkaus fizinio darbo amatininkų cechuose ir pastatė prie ir automatizuotų ar pusiau automatizuotų įrengimų fabrikuose. Jų tikslas tapo gaminti kuo daugiau, greičiau ir pigiau, tad žmogaus rolė pasikeitė iš sunkiai plušančio į įrengimų veiklą užtikrinantį darbuotoją. Darbas tapo rutininis, monotoniškas, tačiau daug našesnis ir efektyvesnis.
„Persikėlus į šiuos laikus stebime, kad revoliucija dabar vyksta šiuolaikinėse įmonėse, kuriose darbuotojai dirba ne gamyboje, o prie kompiuterio, tačiau nebenori be paliovos kartoti elementarių judesių ar pasikartojančių procesų. Šioje vietoje yra pasitelkiami robotizacijos, kitaip tariant – procesų automatizavimo įrankiai.“ – pasakoja efektyvios vadybos praktikų bendrovės „Nortus“ vykdomasis direktorius Marius Skersys.
Robotas – darbuotojas, nereikalaujantis atostogų
Paklaustas, kokius konkrečius procesus gali perimti vykdyti robotas, M.Skersys pasakoja: „Pavyzdžiui, darbuotojas prie kompiuterio atlieka 20 užduočių. Keturias užduotis, kuriose reikia žmogaus įsitraukimo, galime palikti jam, o likusias rutinines 16 perduoti robotui – t.y. robotizuotai programėlei, veikiančiai kompiuteryje. Pagrindinis jos darbas – imituoti žmogaus veiksmus, pelytės paspaudimus. Robotas gali lengvai ir greitai nueiti į konkrečias svetaines, užsakyti kelių vinjetes, padaryti vakarykštės dienos veiklos ataskaitą, priimti ir sumokėti sąskaitas–faktūras ir pan. Programėlės taupo žmonių laiką ir atlieka veiksmus, kurie, nuoširdžiai kalbant, yra nuobodūs. Robotas neprašo algos, dirba tris pamainas (24/7) ir gali dirbti dešimtimis kartų greičiau nei žmogus.“
Darbuotojų neatleidžia
Paklaustas, ką vadovai daro su robotų sutaupytu darbuotojų laiku, Marius Skersys atsako, kad darbuotojo laikas turi būti nukreipiamas į kitas sritis, kurios įmonei neša daugiau naudos. „ Per 12 „Nortus“ darbo metų su gamybos optimizavimu pasitelkiant Lean metodiką, itin dažnai susiduriame su baime, kad efektyvesni procesai panaikins darbo vietą ir darbuotojas taps nebereikalingas. Tačiau, iš mano patirties, to nėra įvykę. Turime tokią taisyklę – sutaupytas darbo laikas turi būti skirtas kvalifikacijos kėlimui arba perskirstytas kitiems procesams. Dabar, kai pradėjome teikti ir robotizacijos paslaugas, kartojasi labai panašus scenarijus – nerimo, kas bus daroma su sutaupytu laiku tikrai pasitaiko. Svarbiausia suprasti, kad robotai perima tik aiškiai suformuluotus, rutininius darbus, kurie tiesiog tampa automatiniai. Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos specialistai nukreipiami į didžiausią vertę kuriančius darbus, šitaip didinant verslų konkurencinį pranašumą. Specialistas sutaupytu laiku gali kelti savo kvalifikaciją ir mokytis naujų procesų.“
Emocinė nauda
Įmonės kaštų mažinimas ir pelningumo didinimas– nebėra vienintelė ir pagrindinė verslininkų siekiamybė. Visuomenei vis daugiau kalbant apie emocinės darbuotojų sveikatos svarbą, tampa sunkiau išlaikyti gerus specialistus, tad iškyla natūralus klausimas – kokie kriterijai lemia darbuotojų laimę darbe? Jauniems žmonėms įsiliejant į darbo rinką, svarbią poziciją užima prasmės ieškojimas kasdienėje veikloje. Ar darbas prasmingas, neretai tampa svarbesniu klausimu nei darbo užmokestis. „Laimingas darbuotojas tas, kuris neturi monotoniškų, pasikartojančių darbų. Roboto įdiegimas – savotiška motyvacinė priemonė, skatinanti likti įmonėje, kurioje nereikia dirbti niekur nevedančių ir didelės vertės nesukuriančių darbų. Pavyzdžiui, vienoje įmonėje keturi darbuotojai dvi savaites per mėnesį skirdavo toms pačioms užduotims – nueiti į duomenų bazę internete, išsitraukti duomenis, juos kopijuoti į lenteles, suformatuoti pagal įmonės reikalaujamą formatą ir siųsti klientui. Mūsų sukurtam robotui perėmus šias užduotis, darbuotojai džiaugėsi ir savo įgūdžius įdarbino kitose veiklose toje pačioje įmonėje.“ – apie emocinę robotizacijos naudą darbuotojams teigia „Nortus“ vykdomasis vadovas Marius Skersys.
Kaip vyksta robotizacijos procesas
Svarbus robotizavimo bruožas – nereikia įdiegti naujų ar keisti bei tobulinti jau turimų įmonėje veikiančių IT sistemų. Suteikus tinkamas prieigas, robotas prisitaiko prie darbo proceso ir tarsi pakeičia žmogų tam tikrose jo kasdieninio darbo dalyse. „Kuomet įmonė susidomi robotizavimu, mūsų pirmasis žingsnis yra įsigilinti į procesus ir juose atrasti vietas, kurios gali būti robotizuotos. Išsirinkę konkrečius procesus, juos nusifilmuojame, išanalizuojame ir grįžtame pas klientą su robotizacijos pasiūlymais, kurie klientui atneštų didžiausią naudą. Tuomet verslo analitikas išverčia viską į programuotojo kalbą ir prasideda programavimas. Po diegimo taikome ir priežiūrą, kurį laiką dar stebime, ar viskas vyksta sklandžiai, o tada rezultatą atiduodame įmonės darbuotojams.“ – apie robotizacijos procesą įmonėse pasakoja M. Skersys.
Robotų pritaikomumas
Kalbėdamas apie robotizacijos panaudojimą versle, M. Skersys pabrėžia, kad praktiškai 90 proc. įmonių galima rasti efektyvinamų vietų. Likęs dešimtadalis – tai naujai susikūrusios, labai mažos įmonės ar startuoliai, kur viduje dar nėra pakankamai taisyklių, žingsnių. „Pavyzdžiui, dabar turime klientą, kuriam diegiame robotą, kurio tikslas siųsti pranešimus klientui apie jo užsakymo vykdymo būsenų pasikeitimus. Kadangi pirmoji būsena – užsakymo priėmimas, kuris vyksta vadybininko kompiuteryje, o paskutinė būsena – buhalterijos išsiunčiama sąskaita, tad robotas „bėgioja“ per kelis kompiuterius ir darbuotojams atlikus tam tikrus veiksmus, informuoja klientą apie jo užsakymo vykdymo stadiją. Sprendimų gali būti įvairiausių, svarbu ryžtis išbandyt technologijų siūlomas galimybes. Didžioji dalis klientų tikrai nepasigaili ir sugrįžta tolimesniam bendradarbiavimui.“ – sako pašnekovas.
