Verslo žinios
Lietuvoje įprasta verslo efektyvumą didinti pasirenkant sąnaudų mažinimą ir tai iš tiesų atneša rezultatų. Visgi analizuojant, kuriuose Lietuvos sektoriuose pasiekiami aukščiausi procesų valdymo efektyvumo rodikliai, akys nukrypsta į eksportuojančias įmones. Jas pasitempti skatina griežti užsienio partnerių reikalavimai, taip pat populiarėjantis požiūris, kad efektyvumas – daugiau nei sąnaudų eilučių peržiūrėjimas. Remiantis Japonijoje išvystyta procesų valdymo sistema Lean – tai integruotas požiūris, leidžiantis didžiausią vertę klientams sukurti mažiausiais ištekliais.
Sėkminga veikla Lietuvoje neretai siejama su numatyto pelno gavimu. Tik susidūrus su netenkinančiu rezultatu tampa akivaizdu, kad pelnas yra įgyvendintų veiksmų pasekmė, todėl tai nėra tinkamas rodiklis esamos situacijos vertinimui. Kokias efektyvumo pamokas gali duoti eksportuojantis verslas? Visų pirma, kad būtina nuolatinė numatytų procesų efektyvumo rodiklių kontrolė. Japonijoje toks kasdienis informacijos valdymas sulyginimas su rytiniu šviežiausios žuvies turgumi Asaichi, nes dalinamasi tik „šviežiausiais“ rodiklių duomenimis. Rodikliai parodo kylančias problemas bei kurios konkrečios procesų vietos šlubuoja, tad į problemas reaguojama itin greitai ir bet kuriuo metu žinoma, koks bus bendras rezultatas mėnesio gale.
Antra sritis, kurioje būtina keisti požiūrį, – darbuotojai. Jie Lietuvoje vis dar dažnai suvokiami kaip veiklos išlaidos, o ne vertės kūrėjai. Iš tiesų, vertingiausias įžvalgas problemų sprendimui pateikti gali tie, kurie su procesais susiduria realiai kasdienėje savo veikloje, o ne ataskaitose. Motyvuojant darbuotojus gerinti visas darbo vietas bei tobulinti kitus procesus, išauga ne tik darbo našumas, taip formuojama ir vidinė organizacijos kultūra. Tokią filosofiją taikliai apibūdina japoniškas terminas Kaizen Teian, pagal kurį kiekviena idėja paskatina nuolatinius teigiamus pokyčius, kuriuos reikia skleisti visoje organizacijoje.
Galiausiai, gerąsias efektyvumo praktikas rekomenduojama standartizuoti. Pateikus bendras instrukcijas ir aiškią procesų eigą, darbuotojams lengviau suvokti, kaip naudotis darbui reikalingais įrenginiais, kokių veiksmų imtis kilus problemai, kaip pateikti procesų tobulinimo idėją ir t. t. Standartizavimo nauda dvejopa: viena vertus, procesai įgyvendinami efektyviuoju keliu; antra, darbuotojai įvertindami jų darbo palengvinimą, aktyviau įsitraukia į pokyčių iniciatyvas ir ateityje. Užtikrinus sklandų gerųjų praktikų perdavimą kitiems, daug lengviau jas nuolat tobulinti ir taikyti tolimesnėje veikloje.
Apibendrinant svarbu pasakyti, kad eksportuojančiam verslui taikyti gerąsias užsienio praktikas lengviau, tačiau šias galimybes turi ir tik į vietinę rinką besiorientuojantis verslas. Tik jam tai tenka daryti sava iniciatyva: lankant konferencijas, užsienio šalių įmones, domintis geriausiomis procesų valdymo praktikomis. Tai tik keli būdai, leidžiantys pasisemti brandžios patirties, kai į procesų efektyvumą žiūrima kaip į visumą, leidžiančią didžiausią vertę klientams sukurti mažiausiais ištekliais.
