Rima Rutkauskaitė – Verslo žinios www.vz.lt
Anykščių rajone veikianti UAB „Vli Timber“ yra viena didžiausių džiovintų malkų gamintojų Lietuvoje. Vietos rinkoje parduodanti vos 2–3% produkcijos, įmonė beržines, uosines ar ąžuolines malkas eksportuoja į Angliją, Airiją, Nyderlandus ir kt.
„Lietuvoje džiovykloje džiovintų malkų rinka kol kas nesusiformavo, nors nedidelį kiekį tiekiame vienai degalinių ir vienam prekybos tinklui. Vakarų Europoje pastaruoju metu itin vertinamas jaukumas, tad vidurinės klasės ir labiau pasiturintys gyventojai džiovintas malkas perka židiniams, krosnelėms, griliui“, – aiškina Darius Lackus, „Vli Timber“ direktorius ir savininkas.
Šalyje malkų paruošimu užsiima kelios dešimtys įmonių, tačiau dalis jų malkas džiovina lauke, tad ir produkcija ne tokia kokybiška.
Džiovintų malkų gamybos rinkoje „Vli Timber“ yra viena lyderių Lietuvoje, tačiau Europoje jai tenka konkuruoti ne tik su tautiečiais, bet ir su latviais, rusais, baltarusiais.
Devintus veiklos metus skaičiuojanti bendrovė prieš penkerius metus pradėjo smarkiai augti: 2013 m. apyvarta sudarė 1,6 mln. Eur, o 2015 m. kilo iki 2,8 mln. Eur. Darbuotojų padaugėjo nuo 30 iki 75.
Tapo sunku suvaldyti procesus: anksčiau su kiekvienu darbuotoju buvo galima persimesti keliais žodžiais ir žinoti, kaip vyksta gamyba ir pardavimas, o bendrovei išaugus tokia informacija tapo „išplaukusi“, nesant tikslių rodiklių darėsi sudėtinga priimti tinkamus sprendimus. Direktorius neslepia: jis nebejautė įmonės pulso. Išlaidos augo sparčiau negu pagamintos produkcijos kiekis.
„Mums kilo problemų, ir 2015 m. įmonę ištiko krizė. Nors tuos metus dar baigėme pelningai, matėme, kad rezultatai prastėja, ir būtina keistis. Persitvarkyti užteko metų“, – skaičiuoja p. Luckus, kuris detaliai apie tai, ką ir kaip pakeitė versle, kalbės balandžio 18 d. vyksiančiame „Baltijos Lean forume 2018“ (https://konferencijos.vz.lt/lean/).
2016 m. patyrusi apie 100.000 Eur nuostolių, 2017 m. „Vli Timber“ baigė su 87.000 Eur pelnu. Susidomėjęs apribojimų teorija, p. Luckus pasamdė „Lean“ konsultantą, ir šis padėjo suvaldyti padėtį: „Jis pristatė metodo esmę ir parodė, ką būtina daryti, kad procesai būtų efektyvūs.“
Įdiegusi patobulinimus įmonė pradėjo gaminti daugiau. Su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi įmonės apyvarta 2017 m. ūgtelėjo 10%. Šiemet rezultatai prognozuojami dar geresni.
„Vyksta virsmas į teigiamą pusę, nebeliko darbuotojų pasipriešinimo, turime gerą motyvavimo sistemą – mūsų įmonėje mokamas atlyginimas yra vienas didžiausių tarp pramonės įmonių rajone“, – atskleidžia vadovas.
Dabar „Vli Timber“ turi 41 darbuotoją ir yra viena pirmųjų Lietuvos malkų ruošimo versle diegianti „Lean“.
Kol kas dar įmonė išgyvena žaliavos brangimo laiką – sutartys pasirašytos anksčiau, kai beržo popiermedžio ar ąžuolo kaina buvo žemesnė. Dabar, kai ypač daug popiermedžio gabenama į Skandinaviją, žaliava brango. Tai smukdo pelno maržą. Tačiau po pusmečio produkcijos pardavimo sutartys bus persirašytos ir, pasak direktorius, pelno marža turėtų paaugti.
Efektyviau leis dirbti ir ES investicijos katilinei modernizuoti. Automatizuotas katilas ne tik sumažins išlaidas, bet ir pajėgs išdžiovinti daugiau medienos – kol kas džiovyklų pajėgumas įmonėje yra savotiškas „butelio kakliukas“, stabdantis gamybą.
„Turime tikslą per artimiausią penkmetį pasiekti, kad mūsų džiovintos malkos kainuotų pigiau nei džiovintos ore – tam teks efektyvinti visus procesus“, – užsimena direktorius.
Tačiau stipriausią impulsą verslui suteiktų draudimas mažais kiekiais prekiauti ore džiovintomis malkomis, kurios sunkiau įsidega, rūksta, teršia orą. Apie tokio sprendimo galimybę kalba Didžiosios Britanijos politikai.
„Tuomet mums atsivertų daug platesnė rinka“, – prognozuoja p. Luckus.
UAB „Vli Timber“ pardavimo pajamos, mln. Eur
