Agnė Ranonytė / Verslo žinios
Yra begalė tyrimų ir apklausų, kuriomis siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia, kad vienos bendrovės veikia sėkmingiau nei kitos.
Kalbantis su sėkmingai veikiančių mūsų šalies bendrovių vadovais ryškėja tam tikros verslo valdymo praktikos, kurios būtinos, kad verslas įgytų konkurencinį pranašumą rinkoje.
Disciplina
Pirmas ir bene svarbiausias dalykas, kurį mini vadovai – viską apimanti disciplina. Nuo aukščiausio lygio vadovo dienotvarkės iki griežtų tvarkų, pagal kurias siekiama strateginių bendrovės tikslų – būtent tai lemia, kad bendrovės geba nuveikti, ko užsibrėžusios ar dar daugiau.
„Manau, kad vadybos šerdį sudaro būtent disciplina, tai yra vadovų ir darbuotojų disciplina, nes būtent ji leidžia pasiekti klientų ir akcininkų lūkesčius. Vaizdingai galime pasakyti, kad disciplina yra kaip geriausia muzika klientams, nes ji užtikrina, kad klientai gaus tai, ko jie tikisi ir tada, kai jiems to reikia“, – VŽ yra sakęs Algimantas Markauskas, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, viceprezidentas Baltijos regionui.
„Siekiant bendrovės strateginių tikslų visą apimanti disciplina būtina“, – neabejoja ir Kęstutis Bagdonavičius, „Ergo Insurance Group AG“ priklausančių įmonių Baltijos šalyse valdybos pirmininku.
Griežtą tvarką kaip raktą į sėkmę mini ir funkciniai vadovai. Lygindami savo darbo kasdienybę, neretai pasitelkia pavyzdžių iš sporto pasaulio – niekam nekyla abejonių, kad norėdamas būti greičiausiu, stipriausiu ar vikriausiu, privalai išlieti ne vieną kibirą prakaito.
„Kad neaptingtum, turi įsivesti taisykles ir jų griežtai laikytis. Jeigu neturėsi tikslo, kiek per dieną turi padaryti atsispaudimų, tai varžybose niekada negalėsi pasiekti rezultatų. Pardavimuose turi aiškiai žinoti, kiek per savaitę, per mėnesį ir pan. turi aplankyti naujų klientų, kiek kartų susitiksi su senais klientais“, – sako Tomas Degutis, bendrovės „Axis Transport“ pardavimų vadovas.
Darbuotojai
Disciplina padeda užsibrėžti tikslus ir ilgą laiką dirbti kryptingai jų siekiant. Tačiau juk visą tai daro žmonės. Nei kiek neabejoju, kad ir dabar rastųsi Lietuvoje įmonių, užstrigusių tame laike, kai nedarbas buvo skaičiuojamas dviženkliais skaičiais ir tebemanančių, kad darbuotojų galima netausoti. Nestinga ir tokių, kurie sako, kad darbuotojai yra jų „didžiausias turtas“. Tačiau sėkmingai veikiančių mūsų bendrovių vadovai visiškai nekalba apie darbuotojus, kaip apie „turtą“ ir žvelgia į juos veikiau kaip į savanorius, kurie prisijungė prie organizacijos tam, kad turimomis žiniomis ir įgūdžiais prisidėtų prie verslo įgyvendinamos misijos. Kiek ilgai jie liks su konkrečia organizacija, be kitų dalykų priklauso ir tuo, kiek ilgai sutaps jų asmeniniai ir organizacijos tikslai.
„Galiu kartoti ir kartoti: pats svarbiausias strateginis mūsų pranašumas ir didžioji stiprybė yra darbuotojai. Darbuotojai yra „Ergo“ DNR, kurio nenukopijuosi“, – kalba p. Bagdonavičius ir mini, kad vienas iš sunkiausių dalykų jo darbe – atsisveikinti su ilgamečiais, gerais darbuotojais.
Sėkmingai auginti verslą, beje, padeda ir įsiklausymas į darbuotojų nuomonę. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudime“ į strategijos formavimo procesą traukiami ir bendrovės talentų programos dalyviai iš įvairiausių padalinių. Ši programa skirta tik specialistams. Vadovai joje nedalyvauja.
„Mūsų talentai, vadovaujami kelių patyrusių kolegų ir konsultantų, darbuojasi vadinamajame diagnostikos etape. Didžioji nauda ta, kad į strateginio planavimo sesijas traukiami darbuotojai yra imlūs, energingi, drąsūs, pasitiki savimi, nebijo iniciatyvos ir eiti į nežinomas sritis. Pavyzdžiui, dirbantieji Finansų departamente mielai dalijasi idėjomis, ką būtų galima patobulinti rinkodaroje ir pan. Toks jaunatviškas maksimalistinis žvilgsnis padeda naujai pažvelgti į organizaciją, jos siekiamybę, kryptis. Patirtis rodo, kad skirtingų sričių specialistai papildo vienas kitą ir pasiūlo puikių idėjų“, – patirtimi dalijasi Aurelija Kazlauskienė, AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir rinkodaros departamento direktorė.
Pasak Andriaus Rupšio, UAB „Ruptela“ vadovo ir savininko, jau kelerius metus vadovai kas ketvirtį atsiskaito darbuotojams. Ši praktika gimė iš vieno jo pokalbio su kolega ir ji labai pasiteisino.
Taigi, kai bendrovėje tedirbo gal kiek daugiau nei 20 darbuotojų, vadovas sulaukė klausimo iš vieno programuotojo: „Kur eina „Ruptela“?
„Aš apstulbau. Kaip tai, kur eina? – sakau. – Na, pasikalbam su pardavimų vadovu apie pardavimus, su kitais skyrių vadovais apie jų planus, ir judam pirmyn. Tu juk žinai, ką tau daryti? O jis: na, jei suprasčiau, kur link eina įmonė, matyčiau bendrą vaizdą, žinočiau tikslus, galėčiau pagal juos geriau pritaikyti savo darbą“, – tuometinį pokalbį atpasakoja p. Rupšys.
Šie darbuotojo žodžiai, sako vadovas, jam buvę it šaltas dušas.
„Pirma kilusi mintis, kad nesąmonė tai kažkokia. Bet pasiklausinėjau kitų ir visi man sakė tą patį. Kad jiems labai įdomu žinoti, ką daro kiti skyriai, kas planuojama, kaip atrodys bendrovė po metų kitų. Supratau, kad žmonėms žinoti svarbu“, – kalba p. Rupšys.
Būtent nuolatinis dalijimasis informacija su darbuotojais yra vienas iš labiausiai įgalinančių dalykų. Įgalinti darbuotojai, žinia, dirba su ugnele.
Procesai
Dar viena sėkmingos verslo vadybos dedamoji: tvarkingi procesai, iš kurių pašalinti švaistymai.
„Laiku optimizavus procesus, mums pavyko sėkmingai išgyventi sudėtingus ekonomikos periodus“, – VŽ yra sakiusi Daiva Pivoriūnienė, „Circle K Lietuva“ mažmeninės prekybos direktorė.
„Tikrai efektyvūs tapsime tik tada, kai savo vidinius procesus pradėsime matuoti ne dienomis, valandomis, bet minutėmis ar sekundėmis. Būtent tai yra tikrasis verslo konkurencingumas, grįstas ne pigia darbo jėga, o gebėjimu dirbti sumaniai ir sukuriama aukšta pridėtine verte. Tik padidinę efektyvumą galėsime kalbėti apie galimybes investicijoms skirti didesnes lėšas ar kelti atlyginimus“, – pabrėžia p. Markauskas.
Pasak Juozo Daunio, AB „Vilniaus degtinė“ generalinio direktoriaus, kai ateini į įmonę, kurioje pinigų nėra niekam, svarbiausia užduotis – efektyvinti procesus, nes tai tiesiogiai veikia sąnaudas.
„Ir dar turi tris papildomas užduotis: mažinti sąnaudas, mažinti sąnaudas ir dar pamažinti sąnaudas. Viską, ko nereikia, meti už borto, viską, ko reikia, minimalizuoji. Kai jau atsiranda šiek tiek pinigų, galima galvoti apie investicijas“, – patirtimi dalijasi p. Daunys.
Taip pat būtina inovuoti, diegti naujas technologijas.
Visose šiose bendrovėse efektyvumo paieškoms naudojama „Lean“ vadybos sistema, kuri apibrėžiama kaip būdas maksimaliai padidinti klientams kuriamą vertę ir tuo pat metu kiek įmanoma sumažinti švaistymus.
Nuolatiniai patobulinimai
Su efektyvumo paieškomis susijusios ir nuolatinės pastangos procesus tobulinti. Pasak p. Markausko, tvarkingas procesas reiškia, kad jį matuoji ir matai, kur klumpi.
„Tada imiesi „Kaizeno“, kad pašalintum, kas verčia klupčioti. Patikėkite, „Kaizenui“ reikia maksimalaus kūrybiškumo. Kai ant darbo stalo chaosas, visas kūrybiškumas nukeliauja pieštuko paieškoms, o ne tam, ką tuo pieštuku nupieši“, – šypsosi p. Markauskas.
Nuolatini novatoriškumą, kuris veda didesnio efektyvumo link mini ir p. Bagdonavičius. Anot jo, draudimo sektoriaus įmonė „pasmerkta“ būti konservatyvia – tai būtina, kad ji išgyventų ilgus metus. Tačiau drauge būtini ir nuolatiniai veiklos patobulinimai.
„Pavyzdžiui, prieš porą metų nusprendėme, kad valdybos posėdžiuose nenaudosime popieriaus. Visi dokumentai sukelti į tam skirtą elektroninę erdvę, visi jie pasirašomi elektroniniu parašu. Turime programėlę mobiliesiems įrenginiams, kuria galima kreiptis dėl sveikatos draudimo išmokos. Rodos, smulkmenos, bet labai patogios“, – kalba p. Bagdonavičius.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet patobulinimams, kurie reikalauja maksimalaus kūrybiškumo, įgyvendinti taip pat reikia disciplinos. Ji bet kurį darbuotoją privaloma tvarka įtraukia į kūrybinį procesą. Svarbiausia, visiems išmokti, kaip per efektyvumo paieškų procesą bus keliaujama ir kaip dalijamasi pakeliui išmoktomis pamokomis.
Tam disciplinos reikia taip pat.
