Efektyvumas prasideda nuo idėjos, bet tęsiamas – žmogaus. Tokia mintimi susirinkusiuosius pasitiko spalio pabaigoje bendradarbiaujant Latvijos „Verslo efektyvumo asociacijai“ ir „Lean.lv“ surengtas penktasis „Verslo efektyvumo forumas“. Daugiau nei 100 dalyvių šiemet į Rygą sukvietusi konferencija, yra vienintelis renginys Latvijoje, kuriame taip išsamiai aptariamas „Toyota Production System“ (TPS) ir Lean sistemos įgyvendinimas verslo organizacijose. Šių metų renginyje daugiausiai dėmesio buvo skiriama verslo galimybėms tobulėti nesustojamai, tad vadovo vaidmens svarba akcentuota tiek konferencijos, tiek kitą dieną vykusių mokymų metu.
Motyvuotas vadovas – raktas efektyvių pokyčių įgyvendinimui
Sėkmingus pokyčius ir nuolatinį tobulėjimą užtikrinti norinti organizacija privalo turėti savo kryptį ir jos laikytis. Vieną įdomiausių vadovo kaip pokyčių lyderio apibūdinimą savo pranešimo metu pateikė iš Lietuvos į Rygą atvykęs transporto sprendimų bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ vadovas Raimundas Petrauskas. Pradėdamas pristatymą R. Petrauskas paprašė, kad renginio dalyviai užsimerktų ir vienu metu ranka parodytų, kurioje pusėje yra Šiaurė. Susirinkusieji rankas ištiesė į visas įmanomas puses. Anot R. Petrausko, tokios situacijos atspindi svarbiausią vadovo užduotį. Geras vadovas, ypač tas, kuris organizacijoje inicijuoja tam tikrus pokyčius, turi savo darbuotojams tinkamai pristatyti bendrą visos įmonės kryptį, kad kiekvienas iš jų eitų vienu keliu dėl didžiojo tikslo, bei tam pasitelktų tinkamiausias priemones.
Ateityje verslo efektyvumo samprata ir jo siekimo priemonės gali ženkliai keistis. Degalinių ir parduotuvių tinklo „Circle K“ atstovas dalinosi įžvalgomis apie robotų svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, ypač siekiant didesnio efektyvumo. Klausydami Miķelis Bendiks pasakojimo, susirinkusieji vis labiau nerimavo, kad jau netolimoje ateityje būtent robotai užims žmonių darbo vietas, tačiau pranešimui pasibaigus žinutė buvo kiek kita. Robotai yra mūsų draugai, juolab, jog šiuo metu prognozuojama, kad jau 2050 metais pasaulyje bus daugiau pensinio amžiaus žmonių nei dirbančiųjų, tad robotizuoti sprendimai galimai padės organizacijoms išlaikyti rinkos konkurenciją. Kita pranešėja, universitetinės ligoninės Latvijoje atstovė Arta Biruma tik patvirtino šią tendenciją. Ji teigė, jog didžiąją dirbančiųjų dalį sudarysiančios Y ir Alfa kartos jau dabar demonstruoja, kad nenori ir ateityje nenorės rutininio darbo, savo pajėgumus jie nori skirti turiningiems ir reikšmingiems darbams.
Kiti renginio pranešėjai taip pat išskyrė tam tikras sąlygas, kurias turi įgyvendinti nuolatinio tobulėjimo siekiantis verslas. Organizacijoms, norinčioms „žaisti“ aukščiausioje lygoje, „Schneider-Electric“ dukterinės įmonės atstovas Konstantins Korobko patarė būti itin konkretiems ir investuoti į informacines technologijas. Jos ne tik palengvina kasdienius procesus, bet leidžia atrasti išskirtinius efektyvumą skatinančius procesus. Tuo tarpu „Primekss“ bendrovės valdybos pirmininkas Jānis Ošlejs pabrėžė, kad nuolat tobulėti gali tik iš tiesų motyvuotus darbuotojus turinti organizacija, tad pokyčių sistema turi prisidėti būtent kuriant vidinę įmonės narių motyvaciją.
Pasaulines praktikas sėkmingai taikyti gali tik įsitraukę darbuotojai
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis net 70 proc. pokyčių programų žlunga dėl darbuotojų neįsitraukimo arba trūkstant vadovų palaikymo. Vadovų teigimu, po nesėkmingo bandymo organizacijoje pritaikyti tam tikrus pokyčius, įtikinti darbuotojus tęsti buvusią ar vykdyti naują iniciatyvą – itin sudėtinga. Konferencijos metu „Lean.lt“ ir „Lean.lv“ praktiko Vido Petraičio vadovams skirtuose mokymuose bandyta atsakyti į klausimą, koks yra lyderio vaidmuo kalbant apie pasaulinio lygio Lean sistemos įgyvendinimo praktikas organizacijose.
Bendru visų pokyčius planuojančių organizacijų tikslu turėtų tapti siekis, kad pokyčiai būtų įgyvendinti sėkmingai jau iš pirmo karto. „Vadovų, kurie tampa ir pokyčių lyderiais, darbas tampa daug efektyvesnis, kai organizacijoje formuojama Lean principais paremta kultūra. Su gerosiomis problemų sprendimo praktikomis supažindinti darbuotojai lengviau jas atpažįsta, žino, kaip efektyviai tuos keblumus išspręsti bei daugiau dėmesio skiria problemų prevencijai“, – teigia V. Petraitis.
Konferencijoje verslo atstovų ir procesų valdymo praktikų pasidalintos žinios neabejotinai prisideda prie verslo galimybių tapti konkurencingesniais. Praktiniai verslo efektyvumo įrankių taikymo patarimai padeda organizacijoms pasiekti geriausių rezultatų bei ugdyti efektyvių procesų valdymo kultūrą Baltijos šalyse. Esmine sėkmės sąlyga išlieka motyvuoti vadovai, kurie turi siekti pokyčius įgyvendinti ne tik tinkamais įrankiais, bet ir su pilnu darbuotojų įsitraukimu.
