Edvardas Liachovičius, „Girteka logistics“ vadovas, į šią organizaciją atėjo 1997 m. Jis tada buvo trečiasis UAB „Girteka“ darbuotojas. Dabar, lygiai po dvidešimties metų, jam tenkanti užduotis – valdyti nepaliaujamą vienos iš didžiausių Europos transporto organizacijų augimą.
„Verslo žinios“ tęsia projektą „Diena su vadovu“, kurio metu bendrauja su šalies įmonių vadovais, domisi jų darbo specifika, bendrovės valdymo bei strateginiais sprendimais.
Kiekvienas rytas UAB „Girteka logistics“ biuruose prasideda nuo įmonėse įdiegtos „Lean“ metodikos elemento – „Asaichi“ susitikimo. 500–600 transporto vadybininkų tiksliai 8 val. 45 min. pakyla iš savo darbo vietų ir susiburia į grupeles.
Įmonėje dirba 17 tautybių žmonės, kurie kiekvieną dieną, tiksliai tuo pat metu, susirinkę prie savo darbo stalų, aptaria dienos planus, esamas arba numatomas problemas. Šie susirinkimai trunka vos po 15 minučių ir vėliau vienas atstovas iš kiekvienos grupės keliauja į kitą susitikimą, kuriame informacija perduodama aukštesniam vadybos lygmeniui.
10 val. 15 min. įvyksta paskutinysis „Aisachi“ susitikimas, kuriame vadybininkai vadovui perduoda susistemintą visų šių susitikimų informaciją.
„Girtekos“ transporto įmonių grupės bendrasavininkis ir vadovas Liachovičius šiame susitikime išklauso už atskiras sritis atsakingų vadovų pranešimus ir, neliedamas emocijų, paskirsto lakoniškus nurodymus.
Viskas suplanuota
Susitarti su p. Liachovičiumi dėl susitikimo – nelengva užduotis. Verslininkas pripažįsta, kad metų pabaigoje jo naujas pirmas ketvirtis jau yra suplanuotas. Be to, jau rudenį yra žinomas visų svarbiausių susitikimų ateinančiais metais laikas. Organizacijos vadovybė kiekvieną mėnesį numato savaites, kuriomis visi vadovai turėtų būti vienoje vietoje – šios datos žinomos jau kiekvienų metų lapkritį.
Nekelia klausimų tai, kad tikslumas punktualumas yra savybės, kurių neturinčios transporto įmonės gali iš karto užsidaryti. O vadovas turi būti šių savybių pavyzdys.
„Girtekos“ vadovo darbo diena prasideda maždaug 8 val. 30 min. todėl iki savo „Asaichi“ susitikimo jis spėja į dar vieną – kitą pokalbį.
„Eterio laikas“
„Mano rutininė diena dažniausiai sudaryta iš vidinių susitikimų: turime sudarytus skirtingų ciklų susitikimų grafikus – su vienais vadovais kas savaitę, su kitais – kas porą savaičių, kas mėnesį ir panašiai. Siekiame, kad tam darbui būtų vienodai gerai pasiruošusios abidvi pusės. Vadiname tai savo „eterio laiku“ ir stengiamės vienas kito nedraskyti klausimais arba skambučiais, jeigu tam nėra reikalo. Žinoma, jeigu reikia daugiau pasikalbėti – tam galimybė visada yra“, – sudarytą bendravimo sistemą paaiškina organizacijos direktorius.
Dieną prieš susitikimą padalinių vadovai jam atsiunčia prezentaciją, kurioje pristatoma pokalbio tema. Taip abi pusės pasiruošia susitikimui, kaip įmanoma efektyviau išnaudodami jo laiką. Kai kurie susitikimai gali trukti iki valandos, kiti – ir 2–3 valandas.
Dar viena galimybė vadovams bendrauti lieka „Asaichi“ susitikimo metu. „Jeigu mes pamatome, kad kažkas tampa nebekontroliuojama, visada galime 10–15 minučių pasikalbėti ir po susitikimo“, – tikina p. Liachovičius.
Jo dienotvarkėje būna ir savaičių, kurių metu vizituojami kolegos, klientai, partneriai.
Ponas Liachovičius sako mėgstantis vizitus skirstyti pagal rinkas – pavyzdžiui, savaitė paskirta Rusijai, po to savaitė numatyta Europos šalims. Verslininkas sakosi vengiantis trumpalaikių komandiruočių, nes jos labai išdarko dienotvarkę. „Man geriau kelionei geriau pasiruošti ir joje praleisti keletą dienų – tai duoda daugiau naudos. Be to, važiuoju ne vienas – kartu pasikviečiu kokį direktorių. Tai duoda galimybę ir daugiau pabendrauti su kolegomis, pažinti vienam kitą. Be to, tai yra tam tikras atotrūkis nuo rutinos“, – sako verslininkas.
Konkurentai ir kolegos
„Girtekos“ vadovas sako, kad daug bendrauja tiek su Rusijos, tiek su Vakarų Europos vežėjais. Anot jo, šiame bendravime galioja principas „kaip šauksi – taip ir atsilieps“.
„Didžiųjų Europos vežėjų bendravimas vyksta ir jis nuolat keičiasi. Galiu pasakyti, kad net per pastaruosius dvejus metus mūsų santykiai labai pagerėjo, – sako p. Liachovičius.– Aš nuolatos turiu susitikimus su didžiųjų Vakarų Europos, Skandinavijos, Lietuvos ir Rusijos vadovais. Vakar turėjau susitikimą su vienos didelės lietuviškos įmonės vadovu, kitą savaitę bus susitikimas su nemažo Ispanijos vežėjo vadovais. Kiekvieną savaitę turime skambučių: ir jie mums yra įdomūs pašnekovai, ir aš labai tikiuosi, kad mes jiems esame ne mažiau įdomūs. Mes esame ne tik kolegos, bet ir konkurentai, bet branda versle pasireiškia tiek pas mus, tiek pas kitus vežėjus. Žinoma, tai labai priklauso nuo žmonių, bet mes esame atviri tokiems kontaktams.“
Visada yra tikslas
Neretas vadovas, o ypač – savininkas mėgsta pats asmeniškai vaikščioti po įvairius padalinius ir stebėti žemutinių grandžių veiklą. Ar toks pomėgis nesvetimas „Girtekos“ vadovui?
„Pomėgį turiu, bet jis ir lieka tik pomėgiu, jeigu daromas be sistemos ir tvarkos. Niekada nebus per daug bendravimo su klientais arba ėjimų į gamybos vietą. Tik lieka klausimas, kaip tas bus daroma, – sako p. Liachovičius. – Kaip tik dabar mes diegiame dar vieną „Lean“ metodikos elementą – „Gemba turus“. Ši metodika skirta ėjimui į darbo vietas. Ir aš, ir visi kiti darbuotojai netrukus gausime grafikus, kuriuose bus nurodyta, kur ir kada eisime. Tik į „Gemba turą“ turi eiti ne šiaip, o su konkrečiu tikslu ir siekdamas konkretaus rezultato.“
Paklaustas apie sunkiausią darbo užduotį, p. Liachovičius pasirenka atsakyti apie tai, kas ne sunkiausia, o svarbiausia: išlaikyti esamus darbuotojus – ugdyti, rūpintis, motyvuoti, girdėti, matyti, suprasti.
„Tie visi geri veiksmažodžiai yra būtini ir tai turi veikti. Antra užduotis – pritraukti geriausius žmones iš rinkos“, – sako organizacijos vadovas.
Vakare būtina sustoti
O kada darbo diena baigiasi?
„Maždaug po 19 val. stengiuosi būti išėjęs iš darbo. Namie stengiuosi nebeskaityti pašto ir nebesiuntinėti laiškų, – prisipažino p. Liachovičius. – Jeigu vakare sąmoningai neprisiversčiau baigti darbo dieną, ji turbūt niekada ir nesibaigtų. O aš manau, kad protiniam darbui reikalingos pailsėjusios galvos. Todėl, kiek galiu, stengiuosi būti tinkamai pailsėjęs.“
Jis pasakoja, kad taiko plačiai pripažintą trumpo poilsio metodą – jeigu jaučia nuovargį ir turi 15 laisvų minučių, gali „išsijungti“ bet kur: automobilyje ar paprasčiausiai atsisėdęs prie stalo: „Savo kabinete turiu patogų gultą, bet nei karto juo nesinaudojau. Pavyzdžiui, Maskvoje važiuodamas iš oro uosto taip pat pailsiu. Po to vėl galiu normaliai dirbti šviežia galva.“
