Jolita Mažeikienė/ Verslo Žinios
Kasmet spalio mėnesio pabaigoje minima „Darbo saugos savaitė“, kurios metu akcentuojama, kad kiekvieno darbo aplinkoje svarbiausias yra saugumas ir sveikata. Šiemet spalį paskelbtais duomenimis, bendrai užfiksuota 34 žūtis darbo vietose. Akivaizdu, kad šioje srityje vis dar daroma nemažai klaidų siekiant nelaimingų atsitikimų prevencijos. Neretai susitvarkyti darbo vietą ir išvengti nelaimingų atsitikimų darbe padeda ir verslo procesų valdymo sistema „Lean“.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe šiemet dažniausiai fiksuojami statybų, apdirbamosios pramonės, transporto, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto sektoriuose.
VDI nurodo, kad dažniausiai nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi tampa netinkamai vykdomos darbuotojo pareigos, neretai – darbas esant neblaiviam, darbuotojų saugos ir kontrolės įmonėje stoka, darbdavio pareigų sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas nevykdymas, darbuotojų instruktavimo ir mokymų nebuvimas, nesaugių darbo priemonių naudojimas, netinkamų darbo vietų įrengimas tam tikrose sektoriuose ir reikiamų dokumentų, kaip darbuotojams elgtis esant rizikai susižaloti, nebuvimas.
Ydingas požiūris
Elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ taip pat pastebi, kad šalies įmonėse darbų sauga vis dar nėra verslo prioritetas. Siekdama išsiaiškinti darbų saugos organizavimo praktiką Lietuvos verslo įmonėse, „Litgrid“ iniciavo Lietuvos įmonių tyrimą. Tyrimas atskleidė, kad dauguma apklaustų įmonių vadovų mano, jog už darbuotojų saugumą pirmiausiai atsakingas yra įmonės vadovas, taip teigė 6 respondentai iš 10. Tačiau, nors įmonių vadovai prisiima ir suvokia atsakomybę už saugą darbe, 90% jų dažniausiai pasitaikančia nelaimingų atsitikimų darbo vietose priežastimi įvardina neatsargų ir neatsakingą paties darbuotojų elgesį.
„Norime atkreipti visų įmonių vadovų dėmesį, kad darbų saugos srityje smulkių pažeidimų nebūna – net ir netinkamai užpildytas dokumentas gali kelti grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai“, – sako Vidmantas Grušas, aukštos įtampos elektros tinklą valdančios „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius.
Jo teigimu, įmonių vadovų požiūris, kad dažniausiai kaltas yra pats darbuotojas – ydingas.
„Privalome labiau rūpintis savo darbuotojų saugumu, nes pripratę dirbti pavojingoje aplinkoje, žmonės linkę prarasti budrumą, o tuomet ir kyla didžiausia rizika jų saugumui“, – pažymi p. Grušas.
Panaši apklausa buvo atlikta ir ES mastu. Ji atskleidė, kad geresni personalo saugos ir sveikatos rezultatai matomi tose įmonėse, kuriose darbų sauga yra tiesioginių vadovų pareiga ir atsakomybė. Paaiškėjo, kad ES vidutiniškai 40% įmonių periodiškai kelia darbų saugos klausimus aukšto lygio vadovybės posėdžiuose, tuo tarpu Lietuvoje tokią praktiką įgyvendina tik 14% organizacijų.
Anot p. Grušo, 99% nelaimingų atsitikimų įmanoma išvengti, jei darbų sauga taptų visų veiklos procesų prioritetu. ES tyrimo rezultatai patvirtina, kad didelį poveikį užtikrinant saugumą darbe turi aukščiausio lygio ir tiesioginių vadovų aktyvus įsitraukimas bei jų rodomas asmeninis pavyzdys: jei darbuotojai mato, jog jų vadovas laikosi taisyklių, tai skatina juos elgtis taip pat.
Gyvybę kainuojančios klaidos
Vidas Petraitis, verslo procesų valdymo konsultacijų bendrovės UAB „Efektyvūs procesai“ vadovas, sako, kad reali darbų saugos užtikrinimo situacija gali ženkliai skirtis kiekvienoje organizacijoje, o vienas svarbiausių veiksnių – vadovo požiūris į darbų saugą.
„Vadovas turi sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojai būtų skatinami savarankiškai pastebėti kylančias rizikas ir teikti pasiūlymus darbo saugos gerinimui. Tuomet darbuotojams daug lengviau laikytis numatytų standartų ir įvertinti, kokių pokyčių reikia, kad jų darbo vieta būtų saugi ir patogi. Tais atvejais, kai vadovas neturi tokio suvokimo apie darbų saugą, atsiranda erdvės įsivyrauti kiek stereotipiniams įsitikinimams“, – sako p. Petraitis.
Kalbant apie verslo daromas klaidas, incidentų nebuvimas įmonėje jokių būdu nėra indikatorius, kad ten darbų saugos situacija yra gera ar netgi pavyzdinė.
„Ne kartą teko susidurti su atvejais, kai kurį laiką organizacijoje neužfiksavus nelaimingo nutikimo, už darbų saugos organizavimą atsakingam asmeniui priskiriamos papildomos atsakomybės arba darbuotojo atsisakoma visai. Didžiausia klaida daroma tuomet, jei taip besielgiantys vadovai mano, kad toks sprendimas susijęs su efektyviu išteklių panaudojimu ar finansų taupymu. Priešingai – silpninant sisteminį požiūrį, atsiveria galimybės įvykti nelaimingam atsitikimui“, – teigia p. Petraitis.
Kitą reikšmingą verslo atstovų klaidą nusakė „Efektyvių procesų“ darbų saugos praktikas Jonas Šarka. Verslininkai klysta galvodami, kad kai kuriuose sektoriuose darbų saugai gali būti skiriamas mažesnis dėmesys.
„Ko gero kiekvienas nesunkiai galime įsivaizduoti, kokie pavojai gresia gamyklose ar statybose dirbantiems žmonėms. Tuo tarpu, pamatyti biuruose slypinčias rizikas iš tiesų gan sudėtinga. Praktikoje teko išgirsti apie atvejus, kai nelaimingi nutikimai įvyksta darbuotojui viršutinės lentynos dokumentus imant atsistojus ant kėdės su ratukais ar netinkamai naudojant elektrinius prietaisus“, – pasakoja p. Šarka.
Nepaisant to, kad darbų saugos kultūros branda priklausys nuo vadovo požiūrio, tai jokiu būdu neturi tapti jo vienintelio atsakomybe.
„Vadovas tarsi duoda kryptį, kaip bus žiūrima į darbų saugą: tiesiog kaip į privalomą kasmetinį dokumento iš atitinkamų institucijų gavimą ar kaip strategiškai svarbų ir valdomą elementą. Teigiami rezultatai neabejotinai priklauso nuo visų darbuotojų“, – teigia p. Petraitis.
Apsisaugoti padeda „Lean“
Praktika rodo, kad neatsiejama darbų saugos dalimi tampa darbo vietoje palaikoma tvarka. Darbuotojai nepalieka įrankių netinkamose vietose, padaroma mažiau klaidų, negaištama laiko daiktų ar įrankių paieškoms ir pan. Žmonės lengviau suvokia vizualią informaciją, todėl darbo saugos standartus rekomenduojama perteikti vizualinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, darbo vietoje pakabinant nuotrauką, kokias apsaugos priemones reikia dėvėti žengiant į tam tikras zonas, pateikiant taisyklingo sėdėjimo prie stalo iliustraciją, nuosekliai ir iliustruojant aprašant įrenginio naudojimosi instrukcijas.
„Darbo vietos tvarka yra viena pagrindinių verslo procesų valdymo sistemos „Lean“ metodų kalbant apie darbo saugą. Atlikę procesų apžvalgą, vienoje įmonėje identifikavome rimtą saugos problemą: pirminės gaisro gesinimo priemonės buvo nuolat užstatomos. Problema buvo išspręsta įdiegus darbo vietos tvarkos standartus ir vizualiai pažymėjus grindis, kur jokiu būdu negalima laikyti darbo įrangos ar kitų daiktų. Kitas pavyzdys netgi kiek kurioziškas: vienoje gamykloje net kelis kartus susidūrė elektrokrautuvas ir pro šalį einantis darbuotojas. Iš principo paprastas sprendimas: vizualiai paženklintos kelių susikirtimo vietos ir nurodymas, kam kuriuo keliu eiti, leido išvengti tokių incidentų ateityje“, – pasakoja p. Petraitis.
Bet koks indėlis į saugesnę darbo vietą bus neefektyvus, jei darbuotojai nesijaus atsakingi laikytis keliamų reikalavimų.
„Remiantis ilgamete patirtimi, galiu drąsiai teigti, kad viena efektyviausių darbuotojus įtraukiančių priemonių yra idėjų surinkimas. Darbuotojai skatinami teikti darbų saugos gerinimo idėjas, siūlyti esamų problemų ar potencialių rizikų sprendimo būdus ir pan. Ieškant galimybių gerėja darbuotojo suvokimas apie rizikas darbo vietose, didėja sąmoningumas bei, žinoma, atsakomybė už savo veiksmus“, – teigia p. Šarka. Tai ypač aktualu dabar, kai žmonės renkasi darbą namie, kur darbdavys gali nulemti vos keletą saugios darbo aplinkos aspektų. Atsakingai į darbo vietos saugumą ir rizikos poveikį suvokiantis darbuotojas gerąsias praktikas rinksis savo noru.
